Mitologiniai akmenys
pie akmenis sklando daugybė legendų ir mitų. Jie nuo seno buvo naudojami medicinoje ir garbinami. Akmenimis prisiekdavo, akmenis mylėjo, akmenų bijojo. Daugelyje pasaulio tautų egzistuoja legendos apie paslaptingus akmenis, kurie atima žmonių sielas. Prietarai apie akmenis paplitę ir mūsų dienomis. Manoma, kad meteorai ir meteoritai, nukritę iš dangaus – dievų atributas, kuris liudija apie sutartį tarp žmonių ir dievų. Akmenys dažnai buvo laikomi talismanais, o netradicinėje medicinoje buvo laikomi vienu gydymo būdų.
Kviečiame Jus į pažintinį paslaptingą, mitais ir pasakojimais apipintą Kuršėnų apylinkės akmenų maršrutą.
Tai – laisvos formos maršrutas, kuriame galite nesivadovauti objektų eiliškumu, tad keliauk taip, kaip patogiausia tau.
Su pagarba ir meile Aurimas, Saulė, Vėjūnė.
Didžiausi Lietuvos akmenys: vietos, kur tikrai yra ką pamatyti.
Kone kasdien savo kelyje paspiriame vieną kitą akmenį, tačiau esama ir tokių riedulių, kurių nei paspirsi, nei pakelsi, nei apglėbsi. Šie akylai saugojami milžinai turi vardus, kurių tiesiog negalima nežinoti. Jie patenka į Lietuvos geologijos tarnybos sudarytą didžiausių Lietuvos riedulių sąrašą, kuriame esančius akmenis traukia aplankyti būriai smalsuolių. Taigi – kokie didžiausi mūsų šalies rieduliai?
1. Barstyčių (Puokės) akmuo
Lietuvos Rieduliai
Tai didžiausias akmuo iš visų Lietuvoje esančių riedulių, kurį galima rasti Puokės kaime. Šis riedulys sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Jis susidaręs iš stambiagrūdžio granito. Puokės kūlis yra laivo formos, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą ir paskelbtas geologiniu gamtos objektu.
Skuodo rajono savivaldybės administracijos kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Laura Popovienė aiškina, jog Barstyčius labiausiai išgarsino pokario metais Puokės kaime aptiktas ir 1958 m. melioratorių atkastas didžiausias Lietuvos riedulys, ledynų atneštas iš Suomijos pietvakarių prieš 13-14 tūkstančius metų.
L. Popovienė dalinasi padavimu, kuriame sakoma, kad senovėje, kur dabar guli Barstyčių akmuo, buvusi senovės lietuvių pagoniška šventovė. Vienos neištikimos vaidilutės užrūstintas dievas Perkūnas šią šventovę užvertė žemėmis, drauge palaidojo ir stambųjį akmenį.
Tačiau Barstyčių akmenį žmonės pastebėję tik 1957 m., kai melioratoriai kasdami griovius aptiko milžinišką akmenį. Didžioji riedulio dalis buvo ledyninėje sąnašoje, tik akmens ketera kyšojo paviršiuje, todėl nuspręsta jį iškasti visą. Tuomet tyrėjai nustatė, kad akmuo yra netgi didesnis už tuomet didžiausiu Lietuvos akmeniu laikytą Puntuką.
Akmens ilgis – 13,4 m, aukštis – 3,6 m, plotis – 7,5 m, svoris – apie 680 t.
2. Puntuko akmuo
Lietuvos Rieduliai
Šis akmuo yra antras pagal dydį Lietuvoje, jį galima rasti Anykščių apylinkėse. Puntuko akmenyje iškalti „Lituanicos“ lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai.
Apie Puntuko akmenį išlikusi ne viena legenda. Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka su DELFI dalijasi net keliomis.
„Žmonėms, įsikūrusiems Anykščiuose, reikėjo bažnyčios. Jie ją pastatę ant velnių tako ir taip trukdė velniams. Pastarieji nutarė bažnyčią sugriauti. Paprasčiausia buvo atnešti akmenį, užmesti ant bažnyčios, kad ji sugriūtų. Tačiau benešant tą akmenį sugiedojo gaidys: akmuo iškrito, o velnias nukūrė į pragarą.
Kita legenda apie Puntuką, kad kaime gyveno žynė Anykšta. Jos pirkią norėjęs sudaužyti velnias. Bet akmuo tikslo taip pat nepasiekė – velnias jo neprinešė ir užmetė ant kitos pirkios, kurioje gyveno toks pikčiurna Puntukas. Todėl ir gavo pavadinimą Puntuko akmuo“, – pasakoja K. Šerepka.
Manoma, kad pirmiausia atsirado Puntuko akmens pavadinimas, o vėliau žmonės mitais ir legendomis bandė jį paaiškinti.
Puntukas sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme).
3. Kriaučiaus (Valeikių) akmuo
Lietuvos Rieduliai
Šis akmuo yra trečias pagal dydį mūsų šalyje. Jo forma netaisyklinga, iš viršaus primena trikampį. Akmens paviršius – aptakus, po pervilkimo liko lynais apibrūžintų vietų.
Jis yra Kelmės rajone, Pakražančio seniūnijoje, Vileikių kaime. Seniūnijos seniūnas Alfonsas Sakalauskas sako, kad akmuo mito ar legendos neturi, tačiau jo tikrasis atsiradimas kaime yra įdomus. Anot pašnekovo, šis riedulys (tiksliau, virš žemės paviršiaus prasikišusi nedidelė viršutinė jo dalis) vietos gyventojams buvo seniai žinoma.
Čia dirbę melioratoriai vis užkliudydavo akmenį ir sulaužydavo savo prietaisus. Galų gale, tik 1974 m. jie pirmąkart buldozeriu prastumdė žemę ir plačiau atidengė riedulio nugarą. 1985 m. akmuo dar labiau buvo atkastas, užsimota jį žūtbūt iškelti į paviršių, paskelbti gamtos paminklu, padaryti prieinamu lankytojams. Keletą metų niekaip nepavyko iš vietos pajudinti apie 600 tonų sveriančio riedulio. 1989 m. pagaliau pavyko riedulį ištempti į paviršių ir nuvilkti iki artimiausios Vileikių kaimo kalvelės.
Riedulio ilgis – 7,84 m, plotis – 7,65 m, aukštis – 4 m, didžiausia horizontali apimtis – 23,2 m.
- 4. Mokas su Moku
Lietuvos Rieduliai
Taip vadinamas stambus akmuo Ukmergės rajono Pabaisko seniūnijoje su mažesniu šalia. Mokas stovi kairiajame Šventosios upės krante ant stataus šlaito, apaugusiame mišriu mišku. Akmens paviršius yra samanotas, o šalia jo stovi keletas nuoskalų, kurių stambiausia vadinama Moku arba „Moko sūnumi“.
Akmens ilgis – 8,5 m, plotis – 6,26 m, aukštis – 3,45 m.
5. Šilalės kūlis
Lietuvos Rieduliai
Tokiu vardu pažįstamas mitologinis akmuo, esantis pietvakarinėje Skuodo rajono teritorijos dalyje, Šilalės kaime, Šakalės upelio kairiajame krante.
Salantų regioninio parko vyr. specialisto Andriaus Kazlausko teigimu, riedulį sudaro granitas, vadinamas rapakiviu. „Akmuo vietos gyventojų dėmesį nuo seno atkreipė savo dydžiu, dėl to ir buvo pavadintas Didžiuoju kūliu. Žemaitiškai kūlis – „akmuo“. Riedulys guli kalvelės pakraštyje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės. Per jas, link Šilalės kaimo vedė kūlgrinda – akmenų grindinys“, – aiškina jis.
A. Kazlauskas pasakoja, jog šalia Šilalės kūlio apie XVI-XVII a. veikė pagoniška šventykla su židiniu ir akmens aukuru.
Kūlio paviršius gruoblėtas, nelygus. Jis tarytum byra dideliais gabalais. Anot A. Kazlausko, taip yra todėl, nes šis granitas ypatingas, vadinamas „rapakivi” granitu. „Rapa” suomiškai reiškia „supuvęs, sutręšęs”, o „kivi” – „akmuo”.
Riedulys yra 3,66 m aukščio, 7,48 m ilgio, 5,4 m pločio